Nuo kompiuterio procesoriaus (CPU) ir sistemos atminties (RAM) priklauso, kaip greitai kompiuteris veikia ir kiek vienu metu jis gali tinkamai paleisti programų. Kuo daugiau RAM (matuojama gigabaitais (GB), tuo greičiau kompiuteris veikia ir reaguoja. Galingesni CPU turi kelis branduolius (du arba keturis, o ne vieną) ir yra greitesni (matuojama gigahercais (GHz). Šiais laikais standartinis nešiojamasis kompiuteris gali tūrėti 2 GB RAM, 1 GHz ir dviejų branduolių procesorių. Galingesniuose kompiuteriuose gali būti 4 GB RAM, 2,8 GHz ir keturių branduolių procesorius.

Daugelyje nešiojamųjų kompiuterių yra mobilieji procesoriai, kurie specialiai sukurti vartoti mažiau energijos nei stalinių kompiuterių procesoriai, - tai turi didelės įtakos, kiek laiko pakaks nešiojamojo kompiuterio akumuliatoriaus įkrovos.

Dar vienas dalykas, kurį reikėtų apsvarstyti, - ar norite naudotis 32, ar 64 bitų CPU: 32 bitų pakanka daugeliui žmonių, tačiau 64 bitų sistemos gali apdoroti didesnius atminties kiekius (4 GB ir daugiau), todėl puikiai tinka tiems, kurie nori žaisti žaidimus ir profesionaliai redaguoti vaizdo įrašus. Sistema „ Windows 7“ gali būti ir 64, ir 32 bitų versijos, tačiau norėdami naudotis 64 bitų versija turėsite įsigyti 64 bitų procesorių turintį kompiuterį. Norite sužinoti daugiau? Žr. Atskleiskite 64 bitų „Windows“ versijos paslaptis.

Šioje lentelėje pateikiami techniniai RAM ir CPU duomenys, kurie gali būti taikomi įvairiems nešiojamiesiems kompiuteriams:

Standusis diskas yra vieta, kurioje padedate visą savo turinį: pradedant programomis ir baigiant nuotraukomis. Šiais laikais daugelyje nešiojamųjų kompiuterių yra daug saugojimo vietos, paprastai 60-100 gigabaitų (GB), o kai kuriuose interneto kompiuteriuose mažiau. To pakanka nuotraukoms, muzikai, dokumentams ir keletui filmų.

Šioje lentelėje nurodoma, kiek saugojimo vietos gali reikėti įvairiems naudojimo būdams:

Netrinieji loginiai diskai (SSD) yra naujo tipo standieji diskai, kurie naudoja „flash“ atmintį, kad būtų galima atsikratyti visų judančių dalių. Jie veikia greičiau, yra lengvesni, vartoja mažiau energijos ir yra atsparūs smūgiams, bet, žinoma, yra daug brangesni nei paprastieji besisukantys standieji diskai. Brangusis SSD kol kas yra mažesnis nei įprastiniai nešiojamųjų kompiuterių standieji diskai, tačiau kas žino, kaip bus ateityje.

Nereikėtų pamiršti atsarginių kopijų kūrimo. Atsarginį kopijavimą ir atkūrimą sistemoje „Windows 7“ galite nustatyti ir nebesukti dėl jo galvos - „Windows“ automatiškai sukurs atsargines visų jūsų pasirinktų aplankų, bibliotekų ir diskų kopijas. Svarbius duomenis galite nukopijuoti į CD ar DVD diskus, USB „flash“ atmintines, išorinius standžiuosius diskus arba įkelti juos į interneto tarnybą, pavyzdžiui, „Windows Live Skydrive“. Svarbiausia nepamiršti sukurti atsargines duomenų kopijas saugioje vietoje.

Didelis ekranas tinka filmams žiūrėti arba vienu metu naudotis daugybe atidarytų langų. Dažniausiai kuo didesnis ekranas - 14 colių ir didesnis, - tuo didesnė vaizdo skiriamoji geba (nuo to, kiek parodoma pikselių, priklauso vaizdo detalumas). Tačiau jei su nešiojamuoju kompiuterio ketinate daug keliauti, mažesnis ekranas gali būti patogesnis: nešiojamojo kompiuterio svoris ir akumuliatoriaus įkrovos naudojimo laikas dažniausiai priklauso nuo ekrano dydžio.

Plačiaekraniai kompiuteriai šiuo metu tapo labai populiarūs, nes vis daugiau žmonių nešiojamuosius kompiuterius naudoja žiūrėdami filmus ir žaisdami žaidimus. Be to, jie puikiai tinka dviem dokumentams, sudėtiems vienas šalia kito, palyginti. Nors dėl didesnio ekrano nešiojamasis kompiuteris tampa didesnis, daugelis vis tiek jais naudojasi.

Galiausiai daug diskutuojama apie matinius ir blizgius ekranus - kai kuriems patinka šviesesni, į stiklą panašūs blizgūs ekranai, o kitiems - matiniai neblizgūs.

Kiek turi sverti nešiojamasis kompiuteris? Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ką ketinate su juo daryti, kiek pinigų ketinate išleisti ir ar dažnai nešiojamąjį kompiuterį nešiositės su savimi.

Galingi žaidimams pritaikyti kompiuteriai gali sverti iki 7 kilogramų - būtų sunkoka lakstyti po oro uostus. Lengviausi interneto kompiuteriai sveria 1,5 kilogramo ar mažiau, tačiau nėra tokie galingi ir našūs. Daugeliui pavyksta išsirinkti vidutiniškai sveriantį nešiojamąjį kompiuterį: standartiniai universalieji nešiojamieji kompiuteriai dažniausiai sveria 2-3 kilogramus.

Kai kurie nešiojamieji kompiuteriai būna lengvesni dėl mažesnio ekrano ir klaviatūros, o kai kurie modernūs ploni ir lengvi modeliai būna viso dydžio (jei ieškote itin lengvo interneto kompiuterio, peržiūrėkite Tinkamo interneto kompiuterio paieška). Ploni, stilingi nešiojamieji kompiuteriai gali kainuoti daug, o paprastai atrodantys nešiojamieji kompiuteriai su nedideliu ekranu ir klaviatūra yra kur kas pigesni.

Nešiojamuosiuose kompiuteriuose yra jutiklinė planšetė arba manipuliatorius (nedidelis daikčiukas kai kurių klaviatūrų viduryje, kartais vadinamas trintuku), o kai kuriuose jų yra abu šie įrenginiai. Rinktis galite bet kurį šių įrenginių, be to, kad žymiklį būtų lengviau valdyti, galite prijungti pelę (laidinę arba belaidę).

Klaviatūros dydis (ir kartais išdėstymas) priklauso nuo nešiojamojo kompiuterio dydžio. Kai kuriems mažomis klaviatūromis naudotis nepatogu, todėl prieš įsigyjant reikėtų išbandyti. Tai bus puiki proga patikrinti, ar klaviatūra patogu naudotis, - kokie tarpai tarp klavišų, ar klaviatūra kieta, ar ji tiesiog nuostabi.

Jei nešiojamojo kompiuterio neketinate išsinešti iš namų, nėra dėl ko nerimauti. Tačiau jei dažnai keliaujate, prieš įsigydami patikrinkite techninius duomenis (įsitikinkite, kad nurodytas standartinis gamintojo akumuliatoriaus įkrovos naudojimo laikas, o ne pailginto naudojimo laiko akumuliatoriaus duomenys). Dėl didesnio ekrano ir greitesnio procesoriaus akumuliatorius išsikrauna greičiau, tam turi įtakos ir tam tikras kompiuterio naudojimas, pavyzdžiui, žaidimai, filmų žiūrėjimas ir prisijungimas prie belaidžių tinklų.

Pirkdami nešiojamąjį kompiuterį dažniausiai galite įsigyti ir talpesnį akumuliatorių. Be to, galite įsigyti papildomą, atsarginį akumuliatorių, jei tikrai reikės keliauti didelius atstumus ir neturėsite galimybės akumuliatoriaus įkrauti. Tačiau nepamirškite, kad talpesni ir atsarginiai akumuliatoriai gali būti sunkesni. Jei norite apie tai paskaityti daugiau, žr. Akumuliatoriaus energijos tausojimas.

Vaizdo plokštės (dar vadinama grafikos plokšte) sukuria kompiuterio ekrano rodomą vaizdą. Nešiojamuosiuose kompiuteriuose nėra vietos tokiai vaizdo plokštei, kokią rasite daugelyje stalinių kompiuterių. Vietoj jos nešiojamuosiuose kompiuteriuose naudojamas integruotasis grafikos apdorojimo įrenginys (GPU). Yra dvi šių integruotųjų GPU rūšys: integruotoji grafika arba priskirtoji (atskiroji) grafika.

Integruotoji grafika kainuoja mažiau, tačiau paprastai yra ne tokia galinga kaip priskirtoji, kuri montuojama dažname kompiuteryje. Integruotoji grafika tinka daugeliui naudojimo būdų, tačiau žaidimams, raiškiesiems vaizdo įrašams redaguoti, kitoms daug grafikos išteklių naudojančioms užduotims atlikti geriau naudoti priskirtąją grafiką (ji gali būti reikalinga ir kai kurioms „Windows“ funkcijoms - daugiau informacijos rasite perskaitę „Windows 7“ sistemos reikalavimus).

Yra keli sistemos „Windows 7“ leidimai. Sistema „Windows 7 Home Premium“ kompiuteryje suteikia galimybę naudotis aukščiausios klasės pramogomis, o „Windows 7 Professional“ ir „Ultimate“ yra dar daugiau papildomų funkcijų, kurios suteikia daugiau galios ir universalumo. Nežinote, kuri jums tinka labiausiai? Galite palyginti „Windows 7“ leidimus, peržiūrėti sistemos reikalavimus arba sugretinti „Windows“ - „Windows“, kad sužinotumėte, kuo „Windows 7“ skiriasi nuo dabar turimos „Windows“ versijos.