Kodėl interneto ryšys toks lėtas?

Naudojamo interneto ryšio tipas yra svarbiausias faktorius nustatant ryšio spartą. Trys dažniausi jungimosi prie interneto iš namų būdai yra telefono ryšys, DSL ir kabelis. Turint pasirinkimą kabelis yra greičiausias, bet DSL ir kabelis yra greitesni už telefono ryšį.

Daugelis interneto teikėjų taip pat siūlo optinio pluošto paslaugas (OPP), prijungiančias prie interneto naudojant šviesą optiniame tinkle. Namie ir toliau galite prisijungti naudodami varinius laidus. OPP pranašumas tas, kad jos teikia didesnius greičius nei įprastos jungtys variniais laidais, pvz., DSL ar kabelinė jungtis. Kai kurie interneto teikėjai pagal jūsų gyvenamąją vietą siūlo rinktis. Didesnė tikimybė, kad OPP bus prieinamos tankiau gyvenamose vietose. Daugiau informacijos teiraukitės savo telefono ar interneto ryšio teikėjo įmonėje.

Jei naudojate telefono ryšį, yra pora būdų, kuriais galima optimizuoti interneto spartą. Pirma, naudokite greičiausią modemą. Greičiausias modemas, kurį galite naudoti, siųs ir gaus informaciją 56 kilobitų per sekundę greičiu (Kbps). Sparta visą laiką nebus 56 Kbps, bet turint gerą telefono liniją, ji turėtų siekti mažiausiai 45-50 Kbps.

Antra, įsitikinkite, ar telefono linija geros būsenos. Jei telefono linija namuose arba įmonėje sena arba sugadinta, galite gauti trikdžių signalus arba pokalbio trukdymą iš kitų telefono linijų. Šios problemos sulėtins interneto ryšį, nes modemas siųs tą pačią informaciją tol, kol ji nebus nusiųsta be trikdžių. Patikrinkite, ar telefono laidai nesugadinti, nenusidėvėję arba nesusisukę su maitinimo arba kitais telefono kabeliais. Jei telefonuose girdėsite duslų garsą, turėsite kreiptis į telefono paslaugų teikėją, kad jie patikrintų linijas namuose ir lauke, kad įsitikintų, jog jos yra geroje būsenoje.

Jungiantis prie belaidžio tinklo („Wi-Fi“), interneto ryšio spartai gali turėti įtakos vieta, kurioje yra kompiuteris, ir ar toje pačioje vietoje yra kitų belaidžių įrenginių. Belaidžiai tinklai veikia dažniais, panašiais į tuos, kuriuos naudoja kiti įrenginiai, pvz., mikrobangų krosnelės arba telefonai be jungiamųjų laidų. 2,4 gigahercų (GHz) telefonas be jungiamųjų laidų veikdamas šalia 2,4 GHz bevielio skreitinio kompiuterio gali sukelti trikdžius arba visiškai užblokuoti belaidžio tinklo ryšį. Jei norite skambinti naršydami žiniatinklį, naudokite laidinį telefoną arba telefoną be jungiamųjų laidų, kuris veikia kitu dažniu nei belaidis tinklas.

Mažas atstumas tarp bevielio kreipimosi taško arba kelvedžio, kaip ir fiziniai trikdžiai, gali turėti įtakos interneto ryšio kokybei. Norėdami pagerinti ryšio spartą, prisiartinkite prie kreipimosi taško ir įsitikinkite, ar tarp jo ir kompiuterio nėra jokiu fizinių trikdžių.

Kompiuterio būsena gali turėti įtakos interneto spartai. Šnipinėjimo programos ir virusai gali kelti problemų, bet interneto ryšio spartai įtakos gali turėti priedo programos, turima kompiuterio atmintis, vieta standžiajame diske ir jo būsena, taip pat vykdomos programos.

Dvi dažniausios prasto interneto efektyvumo priežastys yra šnipinėjimo programos ir virusai. Šnipinėjimo programos gali sulėtinti sistemą trukdydamos naršyklei ir monopolizuodamos interneto ryšį. Šnipinėjimo programa stebi interneto naudojimą ir klavišų paspaudimus, dėl kurių įvyksta pauzės. Problema atsiranda tada, kai kelios šnipinėjimo programos veikia vienu metu. Jei problema yra pakankamai rimta, galima prarasti jungiamumą. Norėdami atkurti interneto efektyvumą, turėtumėte reguliariai paleisti apsaugą nuo šnipinėjimo programų, kad galėtumėte išvalyti bet kokius šnipinėjimo programų užkratus. Norėdami daugiau informacijos, žr. Šnipinėjimo programų ir kitos nepageidautinos programinės įrangos ieškojimas.

Kompiuterio virusai taip pat gali būti prasto interneto ryšio priežastis. Kai virusas užkrečia kompiuterį, jis diegia kompiuteryje kodą, kuris bando savaiminiu būdu plisti, paprastai siųsdamas savo kopijas el. paštu. Kai kurie virusai gali daugintis šimto el. laiškų per minutę greičiu, tada kompiuterio maitinimo ir interneto ryšio pralaidumo vos pakanka kam nors kitam. Paleisti virusai paprastai nematomi, todėl patartina visada vykdyti antivirusinę programinę įrangą. Norėdami daugiau informacijos apie tvarkymąsi su virusais, žr. Virusai: dažnai užduodami klausimai.

Naršyklės priedai taip pat gali kelti efektyvumo problemų. Naršyklės priedai yra programos, pvz., daugialypės terpės priedai, ieškos juostos arba kitos programos, kurios paprastai pasirodo naršyklės įrankių juostoje. Daug naršyklės priedų gali padėti naršyti, siūlydamos daugialypės terpės arba specializuotą dokumentų peržiūrą. Tačiau kai kurie priedai gali sulėtinti interneto ryšį. Jei įtariate, kad efektyvumas sulėtinamas dėl priedų, bandykite paleisti programą „Internet Explorer“ Išjungtų priedų režimu. Priedai išjungiami tik seanso metu, bet jei pagerės efektyvumas, galite naudoti priemonį Priedų tvarkytuvas, norėdami juos išjungti visam laikui. Norėdami pasiekti priemonę Priedų tvarkytuvas naudodami programą „Internet Explorer“, spustelėkite mygtuką Įrankiai, o tada spustelėkiteTvarkyti priedus. Norėdami daugiau informacijos, žr. Kokią įtaką kompiuteriui turi naršyklės priedai?

Kaip ir visos kompiuterio programos, kad efektyviai veiktų, programa „Internet Explorer“ reikalauja maitinimo ir tam tikro atminties dydžio bei vietos diske. Kiekvienas rodomas tinklalapis pirma atsisiunčiamas į atmintį, o tada įrašomas į laikinuosius disko failus. Kitos programos, kuri naudoja daug atminties, ir kompiuterio maitinimo paleidimas gali varžytis su programa „Internet Explorer“ ir dėl to gali kilti pauzių. Jei interneto ryšys lėtas ir atidarytos kitos programos, pabandykite jas uždaryti. Jei norite paleisti kelias programas, padidinkite turimą kompiuteryje atmintį. Dėl atminties diske trūkumo taip pat gali kilti problemų. Vietos diske galima atlaisvinti ištrynus programos „Internet Explorer“ laikinuosius failus. Norėdami sužinoti, kaip panaikinti laikinuosius failus, žr. Tinklalapių retrospektyvos naikinimas.

Kartais pasikeičia programos „Internet Explorer“ nustatymai, o tai turi įtakos, kaip veikia „Internet Explorer“. Galite atstatyti programos „Internet Explorer“ numatytuosius nustatymus. Norėdami daugiau informacijos, žr. Programos „Internet Explorer“ parametrų nustatymas iš naujo. Programos „Internet Explorer“ nustatymo iš naujo atšaukti negalima, todėl prieš nustatydami iš naujo, turėtumėte peržiūrėti parametrų, kurie bus pakeisti, sąrašą.

Deja, yra įvykių ir sąlygų, kurie yra už kontrolės ribų. Net turint greitą spartą, išoriniai faktoriai, pvz., užimtos svetainės arba platinami kompiuterio virusai, gali sulėtinti visą žiniatinklį. Vartotojai gali apkrauti populiarias svetaines. Pvz., jei televizijos skelbime minima svetainė, daug asmenų gali bandyti apsilankyti joje vienu metu. Jei svetainė neparengta apdoroti srauto, gali kilti pauzių.

Masinių kompiuterio virusų atsiradimo metu internetas gali sulėtėti. Daug virusų platinami priversdami kompiuterius siųsti šimtus arba tūkstančius viruso kopijų. Tai gali sulėtinti absoliučiai visus interneto tomus. Norėdami sužinoti, kokių virusų yra šiuo metu, apsilankykite antivirusinės programos gamintojo svetainėje arba svetainėje Sauga namuose.

Vietinė interneto perkrova taip pat gali kelti lėtesnę nei įprastinė ryšio spartą. Tokie sulėtinimai įvyksta, kai asmenys bando jungtis prie interneto vienu metu, o tai dažniausiai pasitaiko piko valandomis, pvz., kai po mokyklos mokiniai grįžta namo ir jungiasi prie interneto.

Jei jungiatės iš įmonės tinklo, bendrasis tinklas ir tarpinis serveris gali turėti įtakos interneto efektyvumui. Dauguma tinklo administratorių stebi interneto naudojimą, ir bando neleisti asmenims atlikti tokių veiksmų kaip, pvz., didelių failų atsisiuntimas piko valandomis. Jei matysite, kad interneto prieiga bus lėta, galite tai aptarti su tinklo administratoriumi.